Istorija

LINDENAU PAUL WILLY (1882–1955)

Tuometiniame Mėmelyje P. Lindenau kartu su partneriais laivų statyklą įkūrė 1919 metais, po Pirmojo pasaulinio karo. Po metų kompleksą papildė liejykla, kalvė, stalių dirbtuvės, elektros jėgainė, montavimo, laivų statybos halė, mašinų fabrikas, kiti įrengimai. Laivų statykla čia veikė iki 1944-ųjų rudens. Per ketvirtį amžiaus joje buvo pastatyta daugiau kaip pusšimtis laivų, tarp kurių ir ledlaužiai, greitaeigiai kateriai, skirti Lietuvos muitininkams, Lietuvos kariuomenės pontonai, taip pat įvairūs kranai. Klaipėdos uoste būdavo statomi ne tik laivai, bet ir autobusai, žemės ūkio technika, čia buvo pastatytas net lėktuvas. Istoriniai šaltiniai byloja, kad per visus jos gyvavimo metus, statykloje dirbo apie 1000 darbuotojų.

Dr. Egidijus Skarbalius, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius: „P. Lindenau – išskirtinė asmenybė, kurios dėka Lietuvoje prieš daugiau kaip šimtą metų prasidėjo proveržis laivų statybos ir remonto srityse. Vadintis šio jūrinės inžinerijos profesionalo vardu mums ne tik garbė, bet ir įsipareigojimas užtikrinti profesinio rengimo tradicijų tęstinumą, dar labiau populiarinti specialybes, kurios susijusios su jūrine inžinerija ir pramone. Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos Vokietijos Federacinėje Respublikoje ambasados komandai, kuri geranoriškai padėjo surasti Vokietijoje esančius P. Lindenau palikuonis – jie su dideliu džiaugsmu sutiko žinią apie Klaipėdoje įamžinamą jų protėvio atminimą.“

Istoriniai faktai apie Paulių Willy Lindenau (1882–1955)

P. Lindenau kilęs iš prūsiškosios Vėluvos (Wehlau, dabar Znamenskas).
1918 m. jis įsigijo Klaipėdos laivų dailidžių kooperatinės bendrovės teritoriją, o 1919 m. joje įkūrė savo laivų statyklą, pavadintą Schiffswerft Memel Lindenau&Cie., Eizen- und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei (Klaipėdos laivų statykla Lindenau &Cie. Geležinių ir medinių laivų statyba, mašinų fabrikas ir liejykla).
1920 m. čia pastatyta liejykla, kalvė, stalių dirbtuvės, elektros jėgainė, montavimo ir laivų statybos halės, mašinų cechas ir kiti įrengimai.
1922 m. rudenį Hamburgo laivininkystės bendrovės Hapag užsakymu P. Lindenau laivų statykloje nuleistas pirmasis Klaipėdoje pastatytas plieninis jūrinis laivas – 69 m ilgio krovininis garlaivis Cattaro. Laivas nesėkmingai buvo užplaukęs ant minos. Jį suremontavus, garlaivis dar tarnavo tris dešimtmečius, kol galiausiai perlūžo, užplaukęs ant seklumos Pietų Afrikoje.
1927 m., miesto magistrato užsakymu buvo pastatytas sustiprinto korpuso garlaivis-keltas Stadt Memel, žiemos metu plaukiojęs iš Klaipėdos į Kuršių Neriją.
1928 m. Klaipėdos garlaivių laivininkystės bendrovės užsakymu pastatytas dviejų sraigtų keleivinis laivas Kuršių marios, kuriame tilpo 1000 keleivių.
1933 m. Klaipėdos miesto užsakymu pastatytas motorlaivis-keltas Smiltynė.
1936 m. pastatytas keleivinis laivas Admiral, 1937 m. – keltas Nehrung.
1939 m. gegužės 6-ąją P. Lindenau laivų statykla Klaipėdoje išplukdė didžiausią savo kūrinį – Hapag, bendrovei skirtą keleivinį laivą Helgoland, kuriame galėjo tilpti 2000 keleivių. Jo ilgis – 106 m, plotis – 13 m. Laivas, kurio statybos kaina siekė 4 mln. tuometinių litų, plaukė varomas elektros turbinų. Kurį laiką juo iš Hamburgo į Helgolando salą buvo plukdomi poilsiautojai. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos Hukshafeno uoste jis veikė kaip elektrinė. 1946 m. laive kilo gaisras. Ir nors 1947 m. Finkenverderyje prie Hamburgo laivas buvo sutvarkytas, plaukiojo jis nebeilgai: 1948 m. britai į Helgoland sukrovė hitlerininkų nepanaudoto cheminio ginklo atsargas ir kartu su šiuo pavojingu kroviniu laivą nuskandino Šiaurės jūroje.
Ketvirtojo dešimtmečio viduryje, išaugus naujų laivų paklausai tarptautinėje rinkoje, P. Lindenau laivų statykloje imtasi plėtros. Iš pradžių įsigytas plaukiojantis dokas, galiausiai iš marių atkovotoje, naujai supiltos sausumos teritorijoje, apie 1939 m. įrengtas laivų statybos elingas, kuris Klaipėdos uoste stovi iki šiol. Elingo konstrukcijos buvo pagamintas Anglijoje.
Per ketvirtį amžiaus P. Lindenau laivų statykloje buvo pastatyta daugiau kaip pusšimtis laivų. Taip pat čia būdavo surenkami ir autobusai bei žemės ūkio technika.
P. Lindenau laivų statykla Klaipėdoje veikė iki 1944-ųjų. Karo akivaizdoje, P. Linenau susikvietė savo darbuotojus su šeimomis, sukrovė dalį vertingiausios įrangos, prie jūrinio vilkiko prikabino abu plaukiojančius dokus ir Baltijos jūra leidosi į Gotenhafeną (Gdynę). Iš ten vilkstinė pasiekė Kylio uostą Vokietijoje, kur prasidėjo naujas įmonės istorijos etapas.
Kylyje P. Lindenau laivų statykla pradėjo veikti 1947 m., o 1952 m. nuleido į vandenį savo pirmąjį laivą. Iš pradžių įmonei vadovavo pats P. Lindenau (1885–1955), vėliau ilgus metus – jo sūnus Haroldas Lindenau (1914–2007). 2012 m. pasikeitus savininkams, laivų statykla veikia dar ir šiandien.

Centro istorija

2023 – centras tapo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariu.
2023 – centras įsiliejo į Lietuvos jūrinio klasterio narių gretas.
2022 – Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras pirmasis Lietuvoje pradėjo rengti laivo keleivius aptarnaujančius darbuotojus (stiuardus).
2022 – centras tapo Klaipėdos pramonininkų asociacijos nariu.
2022 – centre pradedami rengti atsinaujinančios energetikos įrangos montuotojai.
2022 – Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrui suteikiamas Pauliaus Lindenau vardas.
2020 – sujungus dvi ilgaamžes profesinio rengimo tradicijas turinčias įstaigas – Klaipėdos laivininkų ir Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklas – įsteigtas VšĮ Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras.
2019 – Laivininkų mokykloje pradėtos įgyvendinti modulinės profesinio mokymo programos – pradėti rengti specialistai pagal jūreivio, laivų elektriko, laivo virėjo, logisto ekspeditoriaus ir motoristo modulinės profesinio mokymo programas.
2017 – Klaipėdos laivininkų mokykloje įvesta privaloma dalinė jūreiviška uniforma.
2017 – Klaipėdos laivininkų mokykloje pradėtas vykdyti pagrindinis antrosios dalies ugdymas. Rugsėjo 1-ąją dieną mokslus pradėjo 26 devintokai.
2008 – pastatytas laivo denio mechanizmų poligonas.
2007 – Klaipėdos laivininkų mokykloje pradėti rengti specialistai pagal jūrų uosto krovinių logistų mokymo programą.
2006 – Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla tapo Viešoji įstaiga – Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla.
1996 – sujungus Klaipėdos laivų statytojų ir Klaipėdos laivų remontininkų mokyklas, įsteigta Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla.
1996 – Klaipėdos laivininkų mokykloje pradedami rengti specialistai pagal jūreivio-virėjo mokymo programą.
1990 – Klaipėdos VPTM Nr. 14 tapo Klaipėdos laivininkų mokykla.
1990 – Klaipėdos miesto 4-oji vidurinė profesinė technikos mokykla tapo Klaipėdos laivų statytojų mokykla.
1990 – Klaipėdos 6-oji vidurinė profesinė technikos mokykla tapo Klaipėdos laivų remontininkų mokykla.
1988 – Klaipėdos miesto 42-oji vidurinė profesinė technikos mokykla tapo Klaipėdos 6-oji vidurinė profesinė technikos mokykla.
1988 – Klaipėdos miesto 24-oji vidurinė profesinė technikos mokykla tapo Klaipėdos miesto 4-oji vidurinė profesinė technikos mokykla.
1987 – Klaipėdos VPTM Nr. 14 persikelia į naujai pastatytą mokyklą Rambyno g. 14.
1983 – Klaipėdos 14-oji technikos mokykla pradėjo rengti virėjus-kepėjus darbui laivuose.
1979 – Klaipėdos miesto 24-oji profesinė technikos mokykla tapo Klaipėdos miesto 24–oji vidurinė profesinė technikos mokykla.
1978 – Klaipėdos 14-oji technikos mokykla Lietuvos jūrų laivininkystės pageidavimu pradėta rengti jūreivius, vėliau – laivų motoristus.
1977 – Klaipėdos MPTM-14 tapo Klaipėdos 14-ąja technikos mokykla. Mokykloje pradeda mokytis ir vidurinį išsilavinimą turintys mokiniai.
1973 – Klaipėdos 42-oji profesinė technikos mokykla tapo Klaipėdos miesto 42-oji vidurinė profesinė technikos mokykla.
1970 – įsteigta Klaipėdos 42-oji profesinė technikos mokykla.
1965 – Klaipėdos MPTM-14 gavo pastatą Inkaro g. 3 (dabar Naujoji Uosto g. 9).
1963 – Klaipėdos 12-oji amatų mokykla tapo Klaipėdos miesto 24-oji profesinė technikos mokykla.
1962 – įkurta Klaipėdos 14-oji profesinė technikos mokykla (MPTM-14), kuri rengė laivų remontininkus Klaipėdos bandomajai laivų remonto įmonei. 1962 m. mokykloje pradėjo mokytis 50 moksleivių, galinčių įgyti 2 specialybes – suvirintojų elektra ir dujomis bei laivų vamzdžių lenkėjų, šiek tiek vėliau buvo pradėti rengti ir laivų korpusų surinkėjai, ir laivų įrengimų šaltkalviai dyzelistai.
1945 – Amatų mokykla tapo Klaipėdos 12-oji amatų mokykla.
1936 – įsteigta Amatų mokykla. Ji įkurta politiko, diplomato, švietėjo, visuomenininko Ernesto Galvanausko iniciatyva.